Milijardus pritraukiantys EV startuoliai – tokie kaip „Nikola Motors“ – ne tik rodo didžiulį pasaulio rinkų tikėjimą inovacijų galia, bet ir liudija esminius automobilių pramonės pokyčius, kuriuos dar paskatina griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai. Todėl neabejojama, kad šis dešimtmetis taps ne tik iššūkių, bet ir galimybių laikotarpiu naujiems automobilių pramonę aptarnaujantiems ir su ja susijusiems verslams, kurie jau sėkmingai kuriasi ir auga čia pat, Lietuvoje.
Kai „Nikola Motors“, dar nepardavę nei vieno automobilio, sužavėjo investuotojus būsimu elektriniu sunkvežimiu ir taip vos per kelias dienas išaugino savo akcijų vertę penkiais šimtais procentų, iki keliasdešimties milijardų JAV dolerių, daugumai ekspertų tai nebuvo netikėta. Pasak jų, optimizmą skatina ne tik įkvepianti „Teslos“ sėkmė (kažkada naiviu fantazuotoju laikyto Elono Musko kompanija, aplenkusi „Toyotą“, jau tapo didžiausią vertę turinčiu pasaulio automobilių gamintoju), bet ir neišvengiami struktūriniai pokyčiai tiek pačioje pramonėje, tiek jai įtaką darančiose visuomenėse ir valstybių kryptingai formuojamose politikose.
Kol Nikola žada – Lietuvos gamintojai testuoja realius produktus
Tikėtina, kad būtent komercinio transporto aspektas lėmė ne tik startuolio „Nikola Motors“, bet ir kitų į aukštumas šovusių prekės ženklų sėkmę – tokių kaip „Workhorse“ ar „Xirgo“. Ant komercinio transporto kortos stato ir Lietuvos kompanijos, iš vizijų fazės jau perėjusios į konkrečių produktų testavimą. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi ir jau tris dešimtmečius automatizuotas valdymo sistemas kurianti UAB „Elinta Motors“ pristatė elektrines pavaras mažiesiems autobusams, su kuriomis testavimo fazėje jau nuvažiuoti du milijonai kilometrų. Šias pavaras, skirtas daugiafazio (angl. multiphase) tipo varikliams, kompanija sukūrė panaudojusi ES investicijas: projekto metu buvo sukurtas variklio valdiklis, jo valdymo algoritmai bei variklio prototipai.
Šiemet „Elinta Motors“ pasirašė sutartį su lietuvių gamintoju „Altas Auto“, pagal kurią ant MAN ir „Mercedes-Benz“ bazių sukurti lietuviškieji komerciniai EV bus tarp pirmųjų masiškai gaminamų mažųjų elektrinių autobusų Europoje. Iš gamyklos vartotojams jie turėtų išriedėti 2021 metų pradžioje.
Kitas komercinį transportą aptarnaujantis lietuvių startuolis „Thor Motors“ projektuoja ir gamina elektros variklius, pavarų dėžes ir baterijų modulius. Prieš pusmetį jį įsigijo vienas brangiausių britų startuolių „Arrival Ltd“, tad dabar savo dirbtuvėse lietuviai testuoja prototipus, skirtus pradedamoms gaminti „Arrival“ komercinėms transporto priemonėms, autobusams, taip pat gamins komponentus elektromobiliams „Hyundai“ ir „Kia“. Šiuo metu vienoje iš nepriklausomų Vokietijos laboratorijų testuojama „Thor Motors“ sukurta greičių dėžė, savo eilės laukia variklis, bus sertifikuojami bendrovėje sukurti baterijų moduliai.
Reikia pastebėti, kad inovacijas transporto rinkai kuriančios ir į visą pasaulį eksportuojančios Lietuvos įmonės žvelgia į sektorių gerokai plačiau ir neapsiriboja vien tiesioginių komponentų projektavimu ar gamyba. Tarp rinką užkariavusių produktų – transporto kontrolės ir stebėjimo, užduočių ir maršrutų planavimo, transporto valdymo ir ekonomiško vairavimo sistemos (jas kuria ir gamina „Ruptela“), transportui ir žemės ūkio technikai skirti elektronikos įrenginiai (gaminami Kaune įsikūrusios „Xirgo Global“), arba GPS prietaisai (sudarantys dešimtadalį informacinių technologijų kompanijos „Teltonika“ visos įmonių grupės produkcijos).
Pramonei reikalingus talentus augina mokslas ir verslas
Šokti į EV pramonės traukinį Lietuvos ir į Lietuvą investuojančiam užsienio verslui padeda platus šalies darbo rinkoje esantis informacinių technologijų profesionalų pasirinkimas – juk, kaip nurodo elektromobilių gamintojai, apie du trečdalius tokio automobilio sukūrimo darbų sudaro programavimas. Ir štai šioje vietoje šalis turi ką pasiūlyti: kasmet į darbo rinką įsilieja apie pusantro tūkstančio jaunų IT specialistų, kuriuos ruošia dvidešimt keturios aukštosios ir aukštesniosios mokyklos, taip pat ir privačios iniciatyvos, kurios per trumpą laiką suteikia tam tikrų specifinių IT srities žinių.
Pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo būsimų talentų susidomėjimą IT studijomis, kurį didina augantis profesijos patrauklumas ir galimybė dirbti ne tik didžiųjų kompanijų klientų aptarnavimo centruose ar programinės įrangos kūrėjų kompanijose, bet ir gamybos bei inovacijų skirtinguose pramonės sektoriuose, veikiančiuose – taip pat ir autopramonės – versluose, tokiuose kaip tūkstančius darbo vietų Lietuvoje sukūrę Vokietijos investuotojai „HELLA Lithuania“ ar „Continental“.
Transporto pramonei reikalingas inovacijas kurti ir gaminti gebančius profesionalus augina ne tik lyderio pozicijų regione neužleidžiančios aukštosios mokyklos – tokios kaip Kauno technologijos universitetas – bet ir šalyje veikiantis verslas.
Nuo pat veiklos pradžios automobilių elektronikos komponentų gamyklą Kauno LEZ pastačiusi HELLA pabrėžė skirsianti daug dėmesio specialistų apmokymui: automobilių pramonei reikalingos patirties naujai priimti darbuotojai įgyja HELLA padaliniuose Europoje, o svarbioms kompetencijoms ugdyti bendrovė pasinaudojo gautu finansavimu pagal ES fondų priemonę „Mokymai užsienio investuotojų darbuotojams“.
Apie tai, kad darbuotojų ekspertinės kompetencijos augimui kelti skirs milijoną eurų (pusė jų – iš Europos sąjungos investicijų darbuotojų mokymams programos), pradėję veiklą Kauno LEZ paskelbė ir „Continental Automotive Lithuania“, pabrėždami, kad aukšta darbuotojų kompetencija lemia ne tik įmonės konkurencinį pranašumą, bet ir skatina sveiką konkurenciją visame įmonės atstovaujamame sektoriuje, taip pat sukuria prielaidas partnerystei ir bendradarbiavimui su kituose sektoriuose veikiančiomis įmonėmis.
Sėkmingai stiprias komandas subūrusių Vokietijos investuotojų pavyzdys rodo, kad sujungus praktiką pas didžiuosius pramonės gamintojus ir kūrybinį Lietuvos talentų potencialą, atsiranda itin palankios sąlygos unikaliam auto industrijos šuoliui.
Lietuva – patrauklus taškas posūkiui į EV
Dar vienas pramonės pokyčių aspektas – trumpėjančios gamybos linijos ir Industry 4.0 – ketvirtosios pramonės revoliucijos – procesai, lydimi automatizacijos ir keičiantys tradicinę gamybą bei pramonės praktikas, panaudojant modernias išmaniąsias technologijas. Tai reiškia, kad fizinio žmogaus darbo valandas išstumia robotizuotos gamybos linijos ir jas kuriantys/valdantys aukštų kompetencijų darbuotojai.
Todėl nenuostabu, kad Europos investuotojų žvilgsnis krypsta į tokias šalis kaip Lietuva ne tik dėl jos narystės Europos sąjungoje, stabilaus ekonominio fono (Lietuvos ekonominiai rodikliai per pandemijos sukeltą krizę buvo tarp mažiausiai smukusių Europoje), palankios mokestinės sistemos (taikomos mokestinės lengvatos įsikūrusiems laisvosiose ekonominėse zonose) ar dėl čia veikiančių įmonių sėkmės istorijų. Galimybių langą dar plačiau atveria šalyje dirbantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai – tiek šviežiai įsiliejantys į rinką, tiek jau suburti ir sėkmingai auginami čia veikiančių aukštos pridėtinės vertės technologijas kuriančių kompanijų. Ir visai nesvarbu, ar EV kryptimi suka daug žadantis milijardus pritraukęs vienaragis, ar į naują alternatyvaus kuro erą žengiantis didžiulės patirties rinkos senbuvis – Lietuva pasirengusi žengti kartu.
Investuok Lietuvoje, Kaunas LEZ ir Kaunas IN informacija.
