„Investuok Lietuvoje“: per pirmąjį 2026 m. pusmetį patvirtinti projektai sukurs 700 mln. eurų vertės

Investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad per pirmąjį 2026 m. pusmetį patvirtinti projektai Lietuvoje sukurs 700 mln. eurų vertės. Iš jų 510 mln. eurų bus investuota į ilgalaikį turtą, o 190 mln. eurų bus skirta darbo užmokesčio fondui, naujai sukurtoms 1595 darbo vietoms.

Konkurencingumo auginimo darbotvarkė niekada nesibaigia

Investicinė aplinka Europoje išlieka įtempta. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) kreivė jau ketverius metus  leidžiasi žemyn. Mažėjantis projektų skaičius aštrina šalių konkurenciją, o automatizacija ir DI keičia darbo vietų struktūrą. Vis dėlto, vertinant pastarųjų penkerių metų santykinius rodiklius, Lietuva išlaiko stiprias pozicijas ir išlieka tarp Vidurio ir Rytų Europos regiono lyderių.

Laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Edvinas Grikšas teigia, kad šioje realybėje reikalingas platesnis požiūris:

Investicijų rezultatų atsparumą užtikrino sektorių įvairovė

Žvelgiant į šio pusmečio investicijas, galima išskirti dvi ryškias tendencijas: didžiąją dalį pusmečio investicijų į ilgalaikį turtą (81 %) sudarys Lietuvos kapitalo projektai, o daugiau nei pusę (56 %) darbo užmokesčio fondo (DUF) sukurs TUI projektai.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis atkreipia dėmesį, kad didelę Lietuvos kapitalo projektų dalį investicijose į ilgalaikį turtą lėmė nauja „Investuok Lietuvoje“ darbo kryptis:

Jo teigimu, TUI projektų lyderiavimas DUF investicijose atspindi šalyje įsitvirtinusių finansinių technologijų (fintech), IT ir verslo paslaugų centrų brandą, kuri lemia darbo vietų kokybės transformaciją. Lietuvoje veikiančios įmonės renkasi vis aukštesnės kvalifikacijos specialistus, o jiems pritraukti siūlo šalies vidurkį reikšmingai viršijančius atlyginimus. Šią tendenciją iliustruoja ir skaičiai: pirmojo pusmečio pritrauktų TUI projektų atlyginimų vidurkis šalies vidutinį darbo užmokestį viršys daugiau nei pusantro karto.

Lietuva tęsia kokybės transformaciją: nuo operacijų prie globalių sprendimų kūrimo

TUI kuriamų darbo vietų kokybės transformaciją patvirtina ir visi šio pusmečio technologijų sektoriaus investicijų projektai. JAV kapitalo technologijų bendrovė „Bentley Systems“ birželį pranešė apie planus trečdaliu padidinti komandą Lietuvoje ir įtvirtinti Vilnių kaip pagrindinį įmonės skaitmeninių inovacijų centrą Europoje. Gegužę apie plėtros projektą paskelbė ir kita amerikiečių kompanija, kelionių paieškos platformą kurianti „KAYAK“ Lietuvoje vystys dirbtinio intelekto sprendimus.

Technologines funkcijas Lietuvoje stiprina ir dvi Jungtinės Karalystės įmonės: pasaulinis kelionių duomenų tiekėjas „OAG“ Lietuvoje plečia technologijų ir duomenų analitikos komandas, o skaitmeninių mokėjimų lyderė „Checkout.com“ Vilniuje atidarė technologijų centrą.

Šie projektai patvirtina ir šiemet kovą „Investuok Lietuvoje” atliktos globalių verslo paslaugų centrų ir informacinių ryšių technologijų sektorių apklausos rezultatus, kurie atskleidė, kad apklaustuose sektoriuose tradicinės operacinės funkcijos traukiasi, o jų vietą užima strateginės ir analitinės rolės – AI, duomenų inžinerija, didžiųjų kalbos modelių (LLM) kūrimas.

Lietuvos verslų akiratyje – žiedinės ekonomikos idėjos

Šį pusmetį stambaus investicinio projekto statusas buvo suteiktas penkiems lietuviško kapitalo verslams. Trys iš jų žengia žiedinės ekonomikos link ir orientuojasi į efektyvesnį išteklių panaudojimą, atliekų mažinimą ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą iš antrinių ar iki šiol mažiau išnaudotų žaliavų.

Du investuotojai savo veikloje naudos medienos išteklius, kurie iki šiol buvo ribotai panaudojami aukštesnės pridėtinės vertės gamyboje. „Vli Timber“ statys pirmąją pasaulyje pilnai automatizuotą džiovintų malkų gamyklą, o „FT Board“ investicinis projektas taps vienu didžiausių ir technologiškai pažangiausių medžio drožlių plokščių gamybos kompleksų Baltijos šalyse. „Vilniaus paukštynas“ planuoja perdirbti biomasę į aukštos pridėtinės vertės funkcinių baltymų produktus, skirtus pašarų, kosmetikos, biotechnologijų ir kitoms pramonės šakoms.

E. Grikšas atkreipia dėmesį, kad šį pusmetį lietuviško kapitalo projektai reikšmingai prisidėjo prie platesnės investicijų geografinės sklaidos:

Turėti potencialo nepakanka, būtina dirbti daug ir greitai

„Investuok Lietuvoje” vadovo teigimu, agentūra toliau telks dėmesį į sektorius, kuriuose šalis gali kuri ilgalaikį konkurencinį pranašumą:

Ir vietos, ir užsienio investuotojų poreikiai išlieka tie patys: jiems reikalinga prognozuojama reguliacinė aplinka, konkurencinga energetika, žmogiškasis kapitalas, technologijos ir inovacijos bei greiti sprendimai viso to siekiant. Todėl svarbu užtikrinti sklandų institucijų bendradarbiavimą, reikalingą infrastruktūrą, talentų pasiūlą bei sąlygas produktyvumo ir aukštos pridėtinės vertės veiklų augimui. Taip pat būtinas ir kryptingas Lietuvos įvaizdžio formavimas užsienyje.

Tačiau aiškių tikslų nepakanka – šiandien konkurencinį pranašumą lemia gebėjimas juos įgyvendinti greitai. Būtent greitis įgyvendinant sprendimus lems, ar Lietuvos potencialas taps realiomis investicijomis, naujomis darbo vietomis ir didesniu šalies konkurencingumu.