2023 m. tiesioginės užsienio investicijos: pasiektas dar vienas rekordas, bet horizonte – nauji iššūkiai

Pasaulyje vis aštrėjant geopolitinei situacijai ir itin aktyvėjant konkurencinei aplinkai, 2023 m. Lietuvai pavyko pasiekti solidžių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) rezultatų: patvirtinti 53 projektai, per trejus metus planuojama sukurti 4125 darbo vietas ir investuoti apie 207 mln. Eur į ilgalaikį turtą. Į Lietuvą žengia 25 naujos tarptautinės įmonės, o 28 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus, skelbia viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“.

Anot ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, tiesioginės užsienio investicijos – tai viena iš sričių, kurioje 2023 m. pasiekta itin reikšmingų rezultatų Lietuvos ekonomikai.

Pasak tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio, dėl sudėtingos ekonominės, geopolitinės ir konkurencinės aplinkos tiesioginės užsienio investicijos pastaraisiais metais lėtėja visame pasaulyje ir Lietuva nėra išimtis. Tačiau net ir sudėtingomis sąlygomis į šalį pavyko pritraukti gerai žinomų tarptautinių žaidėjų, o gamybos sektoriuje pasiekti rekordinių rezultatų.

Pasiektas rekordas gamybos sektoriuje

Praėję metai išsiskyrė rekordinėmis investicijomis gamybos sektoriuje – įmonės patvirtino planus investuoti apie 207 mln. Eur į ilgalaikį turtą. Paskutinį kartą panašūs rezultatai (204 mln. Eur) fiksuoti 2017 m., kai į Lietuvą žengė tokie Vokietijos gamybos gigantai kaip „Hella” ir „Continental”.

Per 2023 m. patvirtinti 6 gamybos projektai, iš kurių 5 – esamų bendrovių plėtra. Ventiliacijos ir kondicionavimo įrangą gaminanti „Systemair“ plečia gamyklą Ukmergėje ir planuoja sukurti apie 260 naujų darbo vietų. Augintiniams skirto ėdalo gamintoja iš Ukrainos „Kormotech“ planuoja išplėsti gamybinę veiklą Kėdainiuose ir samdyti dar 200 specialistų, o Latvijos kapitalo „Brikers“ šalia Vievio baigia statyti naują gamyklą.

Kartu atrandamos naujos rinkos, iš kurių ateityje taip pat tikimasi pritraukti naujų investicijų. Praėjusiais metais Lietuva aktyviai mezgė ekonominius ryšius su Azijos rinkomis – Japonija, Pietų Korėja ir Taivanu. Jaučiamas susidomėjimas iš pažangios gamybos, mikromobilumo ir gyvybės mokslų sričių.

„Pastaraisiais metais stebime didelį Taivano mikromobilumo žaidėjų susidomėjimą Lietuva – pernai turėjome tiek bendrų industrinių renginių, tiek vizitų. Japonijoje taip pat matome pažangios gamybos projektų plėtros galimybių – siekiame skleisti žinią apie Lietuvos potencialą, megzti ir palaikyti santykius su potencialiais investuotojais.

Taip pat įžvelgiame galimybių naujomis žaliosios ekonomikos ir gynybos pramonės kryptimis. Jos padiktuotos įvykių ir tendencijų pasaulyje, bet matome, kad Lietuva čia turi stiprų vertės pasiūlymą, todėl analizuojame, kokiu būdu galime pritraukti inovatyviausius ir didžiausią pridėtinę vertę kuriančius projektus, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos įrenginių, šildymo ir vėdinimų sistemų, žaliojo vandenilio technologijų gamintojus bei elektroninės ginkluotės komponentų, ryšio sistemų ar išmaniosios amunicijos gamintojus“, – pasakoja E. Čivilis.

Praėjusiais metais taip pat patvirtinti 2 projektai gyvybės mokslų srityje. Vienas iš jų – sveikatos priežiūros produktų bendrovė „Hollister Lietuva“, kuri investavusi 23,6 mln. eurų į pažangiausias gamybos technologijas toliau plėtė savo komandą Kaune.

„Svarbu, kad Lietuvoje sėkmingai veikiančios gyvybės mokslų įmonės ir toliau investuoja į plėtrą. Jos diversifikuoja savo funkcijas šalyje, investuoja į mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), steigia pasaulinio lygio laboratorijas, kuriose gali dirbti Lietuvos ir užsienio talentai“, – pažymi E. Čivilis.

Tarptautinės pramonės sektoriaus bendrovės Lietuvoje stato ne tik gamyklas, bet ir atidaro čia savo verslo paslaugų centrus. Štai pasaulinė puslaidininkių ir elektronikos komponentų platintoja „Mouser Electronics“ – dukterinė elektronikos kompanijos TTI, priklausančios Warreno Buffetto investicijų bendrovei „Berkshire Hathaway“, įmonė, Vilniuje atidaro Europos klientų aptarnavimo centrą.

Technologijų sektoriuje atrandamos naujos funkcijos ir kryptys

Nepaisant globalių makroekonominių ir geopolitinių iššūkių, infliacijos ir masinių atleidimų didelėse technologijų įmonėse, Lietuva sugebėjo išlaikyti užsienio technologijų įmonių susidomėjimą verslo plėtros galimybėmis šalyje. Per 2023 metus Lietuva laimėjo 31 TUI technologijų sektoriaus projektą.

Dominuoja ir toliau sėkmingai augantis finansinių technologijų („fintech“) sektorius – net 9 bendrovės pasirinko Lietuvą savo veikloms vykdyti ar jas plėsti: Šveicarijos mokėjimo paslaugų teikėja „wallee“ ir Jungtinės Karalystės platforma „Airwallex“ paskelbė apie plėtrą, B2B mokėjimų sprendimų teikėja „Hokodo“ pranešė apie planus steigti mokėjimo paslaugų centrą Lietuvoje, į Lietuvą žengė ir Bulgarijos „fintech“ vienaragis „Payhawk“, o „Saldo Bank“ Lietuvoje pradėjo bankinę veiklą. Lietuvos finansų rinką svarbiomis rolėmis sustiprins ir pasaulinė konsultacijų bendrovė „Guidehouse”, kuri per ateinančius trejus metus ketina pasamdyti dar 300 specialistų kovai su pinigų plovimu.

„Lietuva pasaulyje įtvirtino savo kaip Europos „fintech“ sostinės įvaizdį. Džiugina, kad mus atranda ir brandžios finansų rinkos įmonės, nes taip kuriama įvairiapusė ir tvirta ekosistema. Mūsų technologijų sektorius ir lygiagrečiai besikuriantys verslo paslaugų centrai pasižymi itin pažangiomis funkcijomis, kurias auginsime ir toliau“, – pažymi E. Čivilis.

Praėję metai labiausiai pasižymėjo technologijų bendrovių funkcijų ir verslo plėtra Lietuvoje. Pavyzdžiui, e-prekybos platforma „Boozt“ nusprendė plėsti savo programinės įrangos padalinį, mobiliųjų programėlių kūrėja „Zedge“ taip pat plečia savo komandą Vilniuje, o užsienio įmonės „Drager“ („Quadigi“) bei „OAG“ paskelbė apie ketinimus plėstis tiek Vilniuje, tiek Kaune.

Prancūzijos informacinių technologijų įmonė „Devoteam“ taip pat plečiasi Kaune – pagrindiniame kompanijos debesijos paslaugų centre samdo aukštos kvalifikacijos specialistus. Daugiakalbius Lietuvos talentus atrado ir Jungtinės Karalystės tvariųjų technologijų lyderė „Johnson Matthey“, kuri Vilniuje steigiamame globalių paslaugų centre įdarbins beveik 200 specialistų.

Be kita ko, šalia įprastų technologijų ir „fintech“ bendrovių funkcijų pagreitį įgauna šaliai itin svarbios kryptys, tokios kaip kibernetinis saugumas.

„Dėl geopolitinės situacijos Lietuvoje, regione ir visame pasaulyje didėja kibernetinio saugumo, didelių duomenų analitika grįstų sprendimų ir kompetencijų poreikis. Dėl to itin džiaugiamės „Palantir Technologies“, vienos iš lyderiaujančių įmonių duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto sprendimų srityje, sprendimu Lietuvoje steigti regioninį didelių duomenų analizės centrą ir strateginį susitarimą su LR Krašto apsaugos ministerija. Tai dar labiau sustiprins Lietuvos, kaip regioninės lyderės, pozicijas inovatyvių technologinių sprendimų bei kibernetinio saugumo srityse“, – pažymi E. Čivilis.

Lietuvai reikia naujų receptų

Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, iki šiol Lietuva galėjo tikėtis sėkmės, konkuruodama kokybiniais šalies investicinio patrauklumo aspektais – talentais, infrastruktūra ir kitais, tačiau atėjo metas kalbėti apie naujas investicijų skatinimo priemones.

Anot jo, Lietuvai reikia stiprinti požiūrį į užsienio investicijas, kad jos atsidurtų valstybės prioritetų sąraše. TUI naudą šaliai jau dabar galima įvertinti skaitine reikšme: per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje suplanuota sukurti per 23 tūkst. naujų darbo vietų ir investuoti 750 mln. Eur į ilgalaikį turtą; 2022 m. atlyginimų vidurkis tarp „Investuok Lietuvoje” klientų sudarė 2 692 Eur​ (bruto) ir buvo 51 proc. didesnis už šalies vidurkį, o darbuotojų našumas – 28 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį. Tais pačiais metais jie sukūrė per 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Tai – tik keletas pavyzdžių, kuriais galima pamatuoti TUI naudą šaliai. Didesnis dėmesys investicijų ir žinių pritraukimui iš užsienio žymiai pagreitintų Lietuvos vystymosi trajektoriją. Tai jau šiandien mums gali suteikti prieigą prie pažangiųjų technologijų, pasaulyje lyderiaujančių įmonių veiklos praktikų, žinių ir inovacijų. Siekis, kad Lietuva regione taptų patraukliausiu pasirinkimu aukštą pridėtinę vertę kuriančiam tarptautiniam verslui, turi būti pamatinis mūsų valstybės veikimo principas, kuriam turime rasti reikalingų naujų receptų“, – apibendrina „Investuok Lietuvoje“ vadovas.