Pandemijos chaose Lietuvoje bus sukurta virš 4000 naujų darbo vietų

2020 metai buvo kupini iššūkių visiems, tačiau tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo (TUI) fronte Lietuva sugebėjo išlaikyti aukštas pozicijas. Iš viso, per 2020 metus pritraukti 42 TUI projektai, tarp kurių – Fortune 100 Fastest Growing apdovanojimą kelis metus iš eilės gavusi JAV technologijų milžinė „Epam Systems”, kylanti JAV gyvybės mokslų sektoriaus žvaigždė „Dexcom“, Fintech inovatorius „Curve“ ir kiti. Planuojama sukurti 4229 darbo vietas ir investuoti 106,6 mln. Eur į ilgalaikį turtą.

Vertindama praėjusių metų rezultatus ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad praėję metai verslui buvo sunkūs  dėl Covid-19 pandemijos, tačiau Lietuvai pavyko pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų.

„Investicijų pritraukimas ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimas yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų. Šie metai buvo ypatingai sunkūs mūsų kaimynams: netoleruotinas režimo elgesys Baltarusijoje privertė dalį ten veikusio verslo trauktis, visų pirma IT kompanijas. Relokacijos projektai yra itin kompleksiški, nes apima ne tik įmonės steigimo klausimus, bet ir darbuotojų bei jų šeimų persikėlimą. Šiandien Baltarusijos įmonės jau steigiasi Lietuvoje, taip pat su daugiau nei 60 įmonių deramasi dėl persikėlimo į Lietuvą galimybių. Todėl turime išlaikyti tempą ir toliau tobulinti verslo reguliavimą, kad tarp kaimyninių šalių atrodytume patraukliausiai ir laimėtume konkurencinę kovą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Nors pandemijos pradžia signalizavo apie dramatiškus pokyčius, į 2021 m. žengiame išlaikę aukštą kartelę investicijų pritraukimo srityje. Pavasarinį karantiną išnaudojome greitam potencialių nišų identifikavimui ir veiklos perorientavimui – atsirado virtualūs vizitai, suaktyvinta skaitmeninė rinkodara, didesnis dėmesys skirtas krizės metu nenukentėjusioms industrijoms. Visa tai davė puikius rezultatus antrąjį pusmetį. Savo vaidmenį suvaidino ir Baltarusijoje susiklosčiusi situacija. 2021 metais aktualios išliks pandemijos metu išryškėjusios tendencijos: tiekimo grandinių diversifikavimas, skaitmenizacija, dėmesys gyvybės mokslų industrijai, todėl, siekdama jomis pasinaudoti, Lietuva privalo ir toliau stiprinti savo investicinį patrauklumą“, – pažymi Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

Iš 42 projektų – 16 sudaro plėtros projektai, o 26 – naujos investicijos. Taip pat 5 užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje nusprendė vystyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus, dar 16 įmonių MTEP projektus planuoja pradėti greta savo pagrindinės veiklos. Šalies regionuose suplanuoti 9 projektai, kuriuose numatoma sukurti 1233 naujas darbo vietas.

Krizė, virtusi galimybėmis

Praėjusių metų įvykiai Baltarusijoje įtraukė bene visą pasaulį. Intensyviai dirbdamos, Lietuvos institucijos formavo ir nuolat tobulino specializuotą sprendimą greitam ir efektyviam investavimo procesui kompanijoms iš Baltarusijos. Efektyvūs sprendimai ir greita reakcija netruko pavirsti į rezultatus. Šiuo metu Lietuvą jau yra pasirinkusios tokios pasaulyje pripažintos technologijų kompanijos, kaip „Epam Systems“, „Wargaming”, „Flo Health“, „Coherent Solutions“, „Godel Technologies“ ir kt. Šios ir kitos įmonės planuoja Lietuvoje steigiamuose padaliniuose įdarbinti tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos specialistus.

„Lietuva konkurencinėje kovoje su kitomis šalimis pasirodė stipriai. Džiaugiamės, kad Lietuvą pasirinko sparčiai augantys pasauliniai prekės ženklai, kuriantys išskirtinius sprendimus. Tai rodo, kad esame pajėgūs pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus, dėl kurių dėmesio neretai konkuruojame su gerokai žinomesnėmis ar didesnėmis šalimis. Šios ir kitos įmonės padės stiprinti Vilniaus ir visos šalies technologijų klasterį tarptautiniu mastu. Tai, kad Lietuvą pasirinko tokie žaidimų industrijos gigantai kaip „Wargaming“ leidžia artimiausiu metu tikėtis intensyvesnės Lietuvos žaidimų kūrimo industrijos plėtros ir reikšmingo jos indėlio į šalies technologijų sektoriaus vystymąsi”, – teigia M. Katinas.

Net ir pandemijos akivaizdoje, technologijų sektorius buvo vienas tų, kuris ir toliau sparčiai augo. Per praėjusius metus savo padalinius įsteigė tiek ilgametę tarptautinę patirtį programinės įrangos vystyme turinčios įmonės, tiek dirbtiniu intelektu ir duomenų analitika pagrįstus sprendimus kuriančios įmonės „Satalia“, „Cast AI“ ir „Eliq“. Ambicingus plėtros planus patvirtino jau ne vienerius metus sėkmingai Lietuvoje veikiančios „Unity Technologies“, „Revel Systems“ ir „Devbridge“.

Pandemijos akivaizdoje – pasitikėjimas Lietuva

Didelio neapibrėžtumo metais pasitikėjimą Lietuva demonstravo ne tik naujai prisijungusios užsienio kapitalo įmonės, bet ir ilgamečiai industrijos dalyviai. Ne vienerius metus stabiliai auganti Lietuvos Globalių paslaugų centrų industrija ir 2020-ais metais išliko viena stipriausių, net ir per pandemiją toliau augino darbuotojų skaičių šalyje. Preliminariais duomenimis, 2020 m. pabaigoje industrijoje dirbo 20 170 specialistų – tai 5 proc. daugiau nei 2019 m.

Praėjusiais metais sektorių papildė Fortune 100 Fastest Growing apdovanojimą kelis metus iš eilės gavusi JAV technologijų milžinė „Epam Systems“, JAV gyvybės mokslų sektoriaus kylanti žvaigždė „Dexcom“ bei Japonijos gigantui „Mitsubishi“ priklausanti „MUFG“. Sektoriaus augimą skatino ne tik nauji investuotojai, bet ir pripažinti industrijos lyderiai  – vienas jų, „Nasdaq“, nusprendė savo komandą padidinti  dar 100 darbuotojų.

Gamybos sektoriui visame pasaulyje 2020 m. buvo nelengvi, todėl dalis sprendimų buvo atidėti vėlesniam laikotarpiui, tačiau  buvo ir tų, kurie tęsė savo projektus. Lietuvoje jau esančios įmonės „Thermo Fisher Scientific“, „Harju Elekter“ ir „AQ Wiring“ nusprendė ir toliau vystyti savo plėtros projektus, taip pat buvo patvirtinti du nauji – „Rehau“ ir „Metso“ – gamybiniai projektai.

„Nors praėję metai atnešė daug iššūkių gamybos sektoriui, tačiau Lietuvoje jau investavusios įmonės suplanavo nemažai naujų gamyklų. Tai tik įrodo, kad dėmesys investuotojų poreikiams, tinkamos infrastruktūros ir investicinės aplinkos užtikrinimas bei nuolatinis vystymas yra kritiškai svarbūs, nes krizės metu investicijoms ryžtasi tik šalimi pasitikinčios kompanijos. Stebėdami ir analizuodami rinkos pokyčius, identifikavome ir naujas galimybes šaliai. Artimiausiu metu ir toliau augs Lietuvos potencialas automobilių komponentų bei medicinos pramonės industrijose, žaliosios energetikos technologijų (angl. energy-tech) ir mikro judumo (angl. micro mobility) srityse”, – sako M. Katinas.

Fintech sektorius ir toliau išlieka svarbus

Siekiant užtikrinti finansinių paslaugų prieinamumą pandemijos sąlygomis, finansinių technologijų sektorius tapo ypatingai svarbus, o daliai įmonių pasaulyje susiklosčiusi situacija atvėrė naujas galimybes. Tai iliustruoja ir tokių tarptautinių įmonių kaip „Curve“, „Mambu“, „Ria Financial“ ar „AML Analytics“ atėjimas į Lietuvą.

„Pastebime, kad Fintech įmonės domisi Lietuva dėl aiškios ir konkurencingos reguliacinės aplinkos, išskirtinės infrastruktūros, vis stiprėjančios Lietuvos Fintech ekosistemos bei patyrusių ir kompetetingų specialistų, dirbančių šioje srityje. Lietuva vis labiau įtvirtina savo, kaip vieno pagrindinių ir sparčiai augančių Fintech centrų Europoje, poziciją“, – teigia M. Katinas.