Laisvosios ekonominės zonos – augti ne tik galima, bet ir reikia

Lietuvoje įsikūrusios Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) traukia užsienio ir vietos investuotojus ne tik mokestinėmis lengvatos, padedančiomis susimažinti verslo pradžios riziką, bet ir galimybe greičiau pradėti savo veiklą. Pastarąjį privalumą įmanoma užtikrinti tik siūlant visiškai išvystytus sklypus, kurių – ypatingai po stambiųjų pastarųjų kelių metų investicijų – greitu metu gali neužtekti visiems norintiems, teigiama „Investuok Lietuvoje“ parengtoje analizėje. Tarp pagrindinių rekomendacijų – esamų LEZ infrastruktūros vystymas, galintis užtikrinti virš 500 ha visiškai išvystyto ploto, bei LEZ ribų plėtimas, padėsiantis patenkinti vis dažniau iškylantį didelio ploto sklypų poreikį.

Pirmosios ir ilgiausiai veikiančios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) Lietuvoje buvo įsteigtos dar 1996 m. Kaune ir Klaipėdoje. Tuo metu naujove laikytos ekonominės zonos pirmųjų investuotojų sulaukė tik po šešerių metų, o dabar stambių gamybos srities įmonių pritraukimas yra sunkiai įsivaizduojamas be LEZ.

Šiuo metu Lietuvoje veikia septynios LEZ – Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių. Naujaisiais (2017 metų) duomenimis, septyniose Lietuvos LEZ veiklą vykdė 52 įmonės, kuriose tuo metu dirbo apie 5 tūkst. darbuotojų. Per metus šios įmonės gavo 1,24 mlrd. eurų pajamų, o jų eksporto vertė sudarė 6 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto.

Stiprūs LEZ įsikūrusių įmonių rodikliai ir teigiamas poveikis ekonomikai artimaisiais metais tik didės, turint omenyje sąlyginai neseniai LEZ įsikūrusias įmones, tarp kurių  yra tiek tokių užsienio kapitalo gamintojų kaip „Hella“, „Continental“, „Hollister“ ir „Dovista“, tiek tokių vietos įmonių kaip „Fitsout“ ir „Vakarų medienos grupė“.

„Kauno, Marijampolės ir Naujosios Akmenės pavyzdžiai rodo, kad suformuotus sklypus ir reikalingą infrastruktūrą turinčios laisvosios ekonominės zonos yra vienas veiksnių, padedančių stambius investuotojus pritraukti į regionus ir įkvėpti jiems gyvybės. Dėl to jau pradėti plėtros projektai, kurie Kauno ir Panevėžio LEZ padidins beveik dvigubai, o taip pat planuojama, kad nauja LEZ atsiras ir Alytuje“ – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

„Vienas esminių iššūkių toliau traukti investuotojus į LEZ yra pilnai išvystytų sklypų skaičius ir dydis. Įvertinus esančią pasiūlą, nėra lengva surasti sklypą, kurio plotas būtų didesnis už 10 ha ir jame būtų visa veiklai reikalinga infrastruktūra, o dažnas potencialus investuotojas jau ateina su didesniu poreikiu, kuris kartais gali siekti ir 100 ha. Vien „Dovista“ užima apie 65 ha plotą, o VMG – 61 ha“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ paskaičiavimais, toliau investuojant į esamų LEZ infrastruktūros vystymą būtų užtikrinta apie 575 ha visiškai parengto ploto tiek vietos, tiek užsienio investuotojams. Šiam žingsniui paspartinti būtina parengti atitinkamus infrastruktūros finansavimo modelius bei sukurti papildomas priemones infrastruktūrai finansuoti.

Kitas papildantis sprendimo būdas, anot analizės rengėjų, yra esamų LEZ ribų plėtrą, sudarant galimybę siūlyti didesnius vientisus sklypus.

„Norime, kad LEZ pranašumas ateityje būtų „plug&play“ sprendimas – vientisi sklypai su visomis reikalingomis komunikacijomis – nuo vandentiekio iki elektros infrastruktūros. Siūloma galimybė įsisteigti ir pradėti veiklą per rekordinį laiką būtų vienas iš neabejotinų pranašumų, kovojant dėl užsienio investicijų iš užsienio“, – komentuoja Mantas Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ atliktoje analizėje, su kuria galite susipažinti čia, pažymima, kad iki 2043 metų teigiamas LEZ poveikis viešiesiems finansams (įmonių ir darbuotojų sumokėti mokesčiai) 6,6 kartų viršys investicijas į infrastruktūros vystymą, paskatas LEZ įmonėms bei mokestines lengvatas.