„Gig“ ekonomika suteikia laisvę, bet reikalauja naujų švietimo vizijų

Rgs 10, 2018
Dalintis:

Technologijos, o ypač dalijimosi platformos, atrišo rankas darbuotojų ieškančioms įmonėms ieškoti darbo jėgos neapsiribojant miestais ir net valstybių sienomis. Daugybei žmonių atsirado gerokai daugiau galimybių dirbti laisvai samdomą darbą. Tačiau su dalijimosi arba „gig“ ekonomikos augimu keičiasi ne tik darbuotojų, bet ir darbdavių poreikiai, todėl norintys pritapti rinkoje turi išsiugdyti ne tik techninių žinių bei įgūdžių, bet ir verslumui reikalingų savybių.

Kaip parengti darbo jėgą rinkoms ateityje, kad ji gebėtų išsilaikyti ypač didele konkurencija išsiskiriančiame „gig“ pasaulyje ir laiku išsiugdyti reikiamus gebėjimus, bus nagrinėjama švietimui skirtoje diskusijoje didžiausiame Baltijos šalyse technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! rugsėjo 20 d.

Apmokyti lengviau, nei surasti

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas sako, jog rinkoje šiuo metu paklausiausi yra tie specialistai, kurie sugeba derinti technines žinias su kitomis kompetencijomis. Taip pat tie, kurie noriai mokosi naujų įgūdžių.

„Dažnas investuotojas siekia užpildyti pozicijas, kurioms reikalingas retesnių įgūdžių derinys. Tuo galima įsitikinti pažvelgus į darbo skelbimus, siūlančius kelis kartus nei Lietuvos vidurkis didesnį atlyginimą. Tai gali būti laisvai vokiškai ir daniškai bendraujantis finansų analitikas ar programuotojas, susipažinęs ne tik su dirbtinio intelekto, bet ir, pavyzdžiui, vaizdo apdorojimo technologijomis. Kadangi kiekvienas papildomas reikalavimas susiaurina pasirinkimą, darbdavys gali arba laukti, kol į darbo vietą kandidatuos žmogus, atitinkantis kiekvieną punktą, arba padėti talentams įgyti trūkstamus įgūdžius“, – tikina M. Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas mato stiprų investuotojų norą prisidėti auginant šalies darbuotojų kompetencijas. Įsitraukimo formų yra tikrai daug – nuo kalbos kursų iki specializuotų laboratorijų šalies universitetuose. Anot M. Katino, darbdaviai supranta, kad nesant visiškai reikalavimus atitinkančio kandidato, labiau apsimoka investuoti į gerą talentą bei padėti jam per ganėtinai trumpą laiką įgyti reikiamų įgūdžių, nei rinktis iš mažesnio kandidatų skaičiaus.

Verslumo įgūdžiai – nuo mokyklos

Anot Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos INFOBALT direktoriaus Pauliaus Vertelkos, šiuo metu laisvai samdomo darbuotojo veiklą lietuviai dažniau renkasi kaip papildomą, tačiau prognozuojama, jog tokių, kurie dirbs vien laisvai samdomais darbuotojais, ateityje daugės, nes turime puikias sąlygas kontaktuoti su žmonėmis visame pasaulyje (gera interneto infrastruktūra), galimybes persikvalifikuoti, mokame bent kelias užsienio kalbas.

Verslumo ugdymu mokyklose užsiimančios nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė mano, jog nors galimybę mokytis šiandien turi kone kiekvienas, daug didesnę vertę žinios įgauna, kai darbuotojas turi išugdytus svarbiausius bendruosius verslumo įgūdžius, t. y., gebėjimą dirbti komandoje, supratimą apie riziką, kritinį mąstymą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, atsakomybės jausmą.

„Apie šias savybes anksčiau kalbėdavome tik pabaigus studijas, o šiandien diskusiją būtina pradėti jau mokykloje. Technologijos savaime nesukuria sprendimo ir vertės – tai yra dar vienas įrankis, kaip galime pasiekti didesnį proveržį, daugiau vartotojų, greičiau atlikti tam tikrus procesus, juos automatizuoti – kitaip tariant robotizuoti žmogaus darbą. Pridėtinė vertė atsiranda tuomet, kai naudojant technologijas kuriami sprendimai, inovacijos, o tam būtini kritiniai verslumo gebėjimai. Tačiau, kaip rodo tyrimai, lietuvių noras kurti yra labai didelis, tačiau kompetencijų trūkumas dar didesnis. Tiek verslumo, tiek finansinio ir ekonominio raštingumo stoka šiuo metu ypatingai pastebima“, – teigia A. Rusteikienė.

„Junior Achievement“ mokomųjų mokinių startuolių, bendrovių programa kasmet auga ir parodo, kad kurti verslą dar mokyklos suole mokiniai eina noriai, nes tai yra jiems galimybė patirti pirmąsias klaidas ir įgyti bendrųjų gebėjimų, kurių jiems prireiks gyvenime: mokiniai mokosi dirbti komandoje, sutarti tarpusavyje, planuoti savo laiką, prisiimdami atsakomybę. „Klaidos eksperimentuojant mokyklos suole yra gerokai pigesnės nei vėliau gyvenime, todėl reikia leisti

vaikams pažinti savo stiprybes ir silpnybes dar esant tokio amžiaus, tik svarbu, kad ugdymas būtų sistemiškas. Nepakanka tik vienos dienos dirbtuvių apie tai kaip daryti projektus – būtina skirti bent 100 valandų praktinio verslumo ugdymo, kad iš tiesų gebėjimai būtų įsisavinti ir vaikai turi kurti patys“, – įsitikinusi „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė.

Planas penkmečiui pasensta per metus

„Investuok Lietuvoje“ vadovas M. Katinas pastebi, kad šiuo metu privataus sektoriaus iniciatyvos parodo, jog verslas į technologijų nešamus pokyčius reaguoja operatyviau nei švietimo sistema – įmonės kuria savo akademijas, ruošia žmones kitokioms darbo vietoms. Taip pat veikia privačios iniciatyvos, kurios teikia suaugusiems žmonėms perkvalifikavimo paslaugas.

INFOBALT vadovas Paulius Vertelka taip pat palaiko šią poziciją – anot jo, norintiems yra daug galimybių persikvalifikuoti darbui IT srityje, kuris dažnu atveju generuoja didesnes pajamas. „Tam, kad perkvalifikavimo sistema plėstųsi ir toliau, turime susidoroti ir su jai iškylančiais iššūkiais – mokytojų trūkumu, programų stoka, profesinės mokyklos įvaizdžiu, maksimaliai išnaudoti nuotolinius įrankius. Jau dabar matome daug gerų pavyzdžių užsienyje – net tokiuose regionuose kaip Artimieji Rytai (Palestina, Iranas, Pakistanas) moterys užsidirba pragyvenimui programuodamos JAV kompanijoms. Ateityje tokia praktika galėtų sėkmingai veikti ir Lietuvoje – turėdami reikalingą kvalifikaciją atokesnių regionų žmonės galėtų per nuotolį dirbti stambioms Lietuvos kompanijoms“, – svarsto P. Vertelka.

Tuo tarpu A. Rusteikienė įsitikinusi: kuo daugiau investuosime į jaunąją kartą ir jos bendrąsias kompetencijas, tuo mažiau vėliau reikės investuoti į perkvalifikavimo sistemą. „Taip greitai besikeičiančioje rinkoje prognozuoti ir planuoti veiklą įmanoma ne penkeriems, o daugiausia vieneriems, dvejiem metams, todėl turime dažniau ir greičiau atlikti rinkos analizę, stebėti globalias tendencijas, t. y., diegiamas technologijas, kuriamas inovacijas, verslų pokyčius“, – sako ekspertė.

Garantijas keičia į laisvę

Žmonės, kurie jau šiandien renkasi dirbti „gig“ ekonomikos principais, paprastai žavisi galimybėmis valdyti savo laiką, daugiau jo skirti šeimai ir pomėgiams, turėti galimybę dirbti iš namų, nors geidžiamas darbdavys yra iš kito miesto ar net šalies.

Skaičiuojama, jog Vokietijoje laisvai samdomų darbuotojų skaičius yra apie 21 mln., Didžiojoje Britanijoje – 14 mln., Prancūzijoje – 13 mln. „Gig“ ekonomikos kilimas daro įspūdį – JAV nuo 10,1 % darbo rinkos dalyvių 2005 m. iki 15,8 % darbuotojų 2015 m. Prognozuojama, jog iki 2020 m. apie 40 % šalies gyventojų bus vadinami laisvai samdomais darbuotojais (angl. „freelancers“).

Akivaizdu, jog „gig“ ekonomika toliau augs ir taps svarbia technologinio progreso dalimi, tačiau laisvai samdomi darbuotojai nerimauja dėl tiek dėl bendrų metinių pajamų, tam tikrais atvejais priklausančių nuo sezoniškumo, karjeros perspektyvų bei privalo nuolat patys ugdyti daugybę skirtingų įgūdžių.

„Dalijimosi ekonomikoje dažnai vienam žmogui tenka atsakomybė nuo projekto idėjos iki įgyvendinimo, todėl, siekiant konkuruoti tokioje rinkoje, vaikams, kaip būsimiems „gig“ ekonomikos dalyviams, svarbu suteikti galimybes mokytis pagal projektinį suvokimą ir jo sudedamąsias dalis – kūrybiškumą, logiką, verslumą. Inovacijos kuriamos ne sistemų aplinkoje, o „kontroliuojamame chaose“, – svarsto P. Vertelka.

Vis dėlto, pasak INFOBALT vadovo, nepaisant ugdomų reikiamų įgūdžių, „gig“ ekonomikos kontekste lieka neaišku, kaip valstybė galėtų pasirūpinti laisvai samdomais specialistais, nes didelė atsakomybė ir našta dėl socialinių garantijų, minimalių sąlygų, užmokesčio ir laiko valdymo kol kas tenka pačiam asmeniui. Taip pat jis pabrėžia, jog tai – asmeninio pasirinkimo ir supratimo, ką ir kaip turi padaryti tam, kad galėtum valdyti savo laiką, klausimas.

Švietimo programos dalies diskusija „Kaip parengti ateities darbo jėgą „gig“ ekonomikai?“ prasidės 12 val., joje dalyvaus ne tik „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė, bet ir asociacijos INFOBALT direktorius Paulius Vertelka, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas, vadovų atrankas vykdančios įmonės „Master Class LT“ vadovaujančioji partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį!

Nepraleiskite naujausių investicinių projektų, investicinės aplinkos pokyčių ir kitų įdomių naujienų.

Prašome įvesti teisingą el. pašto adresą

Bet kada galėsite atsisakyti prenumeratos. Daugiau informacijos rasite mūsų privatumo politikoje.

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienas!

Dalintis:

Susijusios naujienos

Daugiau naujienų
Sveiki, mano vardas Agnė Raščiūtė, esu „Investuok Lietuvoje“ atstovė spaudai. Jei turite klausimų, susisiekite su manimi.
Please enter a valid e-mail address
Please enter your name
Please enter your message
Dėkojame, Jūsų užklausa buvo sėkmingai išsiųsta. Netrukus su Jumis susisieksime.

Sklandžiam svetainės veikimui, jūsų naršymo patirties gerinimui bei rinkodarai naudojame slapukus. Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su mūsų privatumo politika.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį!

Nepraleiskite naujausių investicinių projektų, investicinės aplinkos pokyčių ir kitų įdomių naujienų.
Prašome įvesti teisingą el. pašto adresą
Dėkojame, kad prenumeruojate mūsų naujienas
Arba sekite mūsų naujienas:
Vertiname jūsų privatumą. Jūsų kontaktine informacija nebus dalinamasi.