Lietuvos biotechnologijų pradininkas: „Aš tikiu, kad lietuvių tauta pati protingiausia“

Bir 28, 2017
Dalintis:

Vienas iš biotechnologijų pramonės Lietuvoje pradininkų ir lyderių prof. Vladas Bumelis visai neseniai nustebino savo nauju užmoju – jis imasi statyti tris fabrikus, į kuriuos investuos 200 milijonų eurų, o viename iš jų ruošiasi 3D spausdintuvais spausdinti ląsteles bei organus. Ir visa tai – netrukus čia, Lietuvoje. Lietuva, V.Bumelio nuomone, ateityje turėtų būti visų pirma atpažįstama kaip bioekonomikos šalis.

– Prof. Bumeli, galbūt tai tik futuristinis projektas ir reikės laukti dešimtmečius, kol jis bus įgyvendintas?

– Jeigu neturi jokios vizijos arba futuristinio požiūrio, nebus nei idėjų, nei norų padaryti kažką, ko kiti dar nedarė. Manau, kad mes, lietuviai, turime būti lyderiai, judėti į priekį, o ne skųstis, kad mus kažkas aplenkė.

Tas projektas nėra naktį susapnuotas ir tada tautai paskelbtas. Jis kilo iš dabartinės mano veiklos. Aš kuriu technologijas įvairioms didelėms farmacijos kompanijoms. Sukuriu vaistą, jie daro toksikologinius tyrimus su gyvuliukais, tada gauna leidimą daryti klinikinius tyrimus, o po maždaug 5-10 metų darbo, jeigu viskas gerai, tą vaistą galima pradėti gaminti, kad žmonės galėtų gydytis.

Tokių projektų turiu daug, ir kai kas manęs klausinėja, ar galėčiau gaminti didesniais kiekiais vaistus, kurių pozityvūs efektai jau nustatyti. Šiandien tokių galimybių neturiu. Mano įmonėje yra apie 130 žmonių, bet joje esantys įrenginiai nėra skirti didelių kiekių baltymų gamybai – arba iš mikroorganizmų genų inžinerijos metodais, arba iš žinduolių ląstelių.

Vienas fabrikas bus skirtas genų inžinerijos būdu gaminti baltyminius vaistus dideliais kiekiais iš mikrobinių ląstelių, o kitas fabrikas gamins vaistus iš žinduolinių ląstelių. Trečias bus skirtas ląstelių terapijai. Juk XXI a. – ląstelių terapijų amžius. XIX a. buvo primityvių, cheminių vaistų, tokių kaip pvz. paracetamolis, amžius. XX a. buvo baltyminių vaistų, didelių molekulių amžius, o XXI a. yra ir bus gydymo ląstelėmis, nebe baltymais, amžius.

– Ar užteks specialistų jums čia Lietuvoje?

– Aš tikiu, kad lietuvių tauta pati protingiausia. Visko mums užtenka. Kiekvienas žmogus turi vieną procentą talento, ir su juo gali daryti ką nori. Kartais pritrūksta tų devyniasdešimt devynių procentų darbo. Tų gabių ir darbščių lietuvių yra daug, maniškėje dabartinėje kompanijoje „Biotechfarma“ dabar 130 žmonių, kurių amžiaus vidurkis yra 25-27 metų.

– Ši biotechnologijų pramonė, regis, tinkama Lietuvai, nes nereikia didelių resursų išskyrus žinias, technologijas, kurias pats kuriate, ir specialistus. Ar gali būti, kad pradedate tai, kas gali tapti Lietuvos ekonomikos didele dalimi, ar tai liks tik nedidelis jos segmentas?

– Dabar labai stipriai bandau propaguoti bioekonomiką. Į tą sąvoką įeina ne vien tai, ką aš darau, bet visos pramonės šakos, kurios susijusios su biologiniu objektų panaudojimu ir pritaikymu. Tai didžiulė sritis, kur yra ir biokonversija ir biokuro gamyba. Manoji biotechnologija yra vadinama „raudonoji biotechnologija“. O yra bent septynios spalvos – pvz. žalioji – viskas, kas susiję su žemės ūkiu. Yra mėlynoji, susijusi su jūra ir vandeniu. Turime puikią jūrą, ir keista, kad iš jūros tik silkes pasiimame. O jūroje pilna aukso gabalų, kuriuos reikėtų pasiimti ir iš jų gauti pridėtinę vertę. Yra baltoji – įvairių biologinių daiktų naudojimas chemijos pramonėje biopolimerų gamybai…

Tai didžiulis laukas veiklos, kuris gali būti didelė dalis Lietuvos pramonės. Nes 70% mūsų BVP dabar sukuriame iš paslaugų sektoriaus, ir tik 30% iš gamybos. Reikėtų, kad būtų 60%-40% santykis. Iš tų 40% bent 10% gali sudaryti bioekonomika, gyvybės mokslai ir gyvybės technologijų kūrimas.

Tie žmonės, kurie kuria Lietuvos strategiją Ūkio ministerijoje, prezidentūros žmonės sako, kad galime būti vienu iš Europos lyderių, kurie vysto biologiją, gyvybės mokslus, kad ateity visi sakytų, Lietuva – bioekonomikos šalis, kaip Šveicarija – laikrodžių ar bankų šalis. Reikia formuoti savo šalį žiūrint į tai, ką mes mokame ir galime padaryti, koncentruotis į tai, nesibarstyti po daugelį sričių.

Šaltinis: Žinių radijas

Dalintis:

Susijusios naujienos

Daugiau naujienų

Sklandžiam svetainės veikimui, jūsų naršymo patirties gerinimui bei rinkodarai naudojame slapukus. Paspaudę „Sutinku“ arba naršydami toliau sutiksite su slapukų įrašymu. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti daugiau sužinosite slapukų politikoje.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį!

Nepraleiskite naujausių investicinių projektų, investicinės aplinkos pokyčių ir kitų įdomių naujienų.
Prašome įvesti teisingą el. pašto adresą
Thank you for subscribing
Arba sekite mūsų naujienas:
Vertiname jūsų privatumą. Jūsų kontaktine informacija nebus dalinamasi.